Naujienos

Kelionė tikslo link.
NORDPLUS projekto partnerių susitikimas Švedijoje
Projektas „Skandinavijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas siekiant sukurti kompleksinės pagalbos teikimo mokymų programą suaugusiųjų švietėjams, kurie dirba / nori dirbti su smurtautojais ir jų aukomis“ beveik įpusėjo. Šį kartą partneriai iš Norvegijos, Lietuvos ir Islandijos rinkosi Šovdės mieste Švedijoje. Mus priėmė BIIA organizacija.
Susitikimas vyko tris dienas. Pirmąsias dvi dienas dalyvavome mokymuose apie darbą su vaikais, patyrusiais, mačiusiais smurtą šeimoje, o paskutiniąją dieną aptarėme administracinius projekto klausimus.
Kovo 28 d. dalyvavome Ragnhild Åkerstedt mokymuose apie darbą su vaikais, kaip juos prakalbinti ir padėti įveikti traumavusias patirtis. Ji pristatė du savo darbo metodus – žaidimų terapiją ir laiptų metodą. Laiptų metodo efektyvumas regimas tik per ilgesnį laiko tarpą.
Kovo 29 d. dalyvavome mokymuose apie darbą su imigrantų vaikais, kurie atvyksta iš karo blaškomų regionų. Šeimos atvyksta į modernias bendruomenes su savo papročiais, tradicijomis, kurios, šių laikų visuomenėje yra laikomos smurtu prieš vaikus.
Paskutiniąją susitikimo dieną aptarėme administracinius projekto klausimus, vadovą specialistams, dirbantiems su šeiminį smurtą patyrusiais asmenimis. Naudingų įrankių leidinį planuojame baigti birželį ir pasidalinti su visais mūsų organizacijos ir projekto svetainėje. (www.domesticviolence.zispb.lt).


LIETUVIAI LABIAUSIAI ES LINKĘ PATEISINTI SEKSUALINĮ IR PSICHOLOGINĮ SMURTĄ ŠEIMOJE, RODO TYRIMAS

921dd7cf4f44de8f7c44571a316ceee9bab4be04_article_scale


J. Vitkauskaitė-Bernard: seksualinis smurtas prieš moteris: mitai ir stereotipai

justina-vitkauskaite-bernard-63491344


Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: psichinės prievartos problematika


Specialistai prieš smurtą šeimoje


5 mitai apie smurtą šeimoje: kodėl aukos lieka nesuprastos?


 

 

Smurtas šeimoje egzistuoja visur ir tai yra problema, su kuria susiduria kiekviena šalis ir kultūra. Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra 2014 m. 28 ES šalyse atliko apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 32% Švedijoje gyvenančių moterų nuo 15 m. yra patyrusios fizinę ir / arba seksualinę prievartą ar buvusio partnerio grasinimus. 2010 m. atliktas tyrimas Islandijoje parodė, kad 22% moterų nuo 16 m. yra patyrusios smurtą artimoje aplinkoje. Apklausos nurodo, kad Lietuvoje 63.3% moterų po savo 16-tojo gimtadienio nukentėjo nuo vyrų fizinės ar seksualinės prievartos. Taigi, Šiaurės Europos ir Baltijos šalys šiuo atžvilgiu susiduria su tais pačiais iššūkiais. Tai vis dar yra didžiulis iššūkis šiuolaikinei visuomenei, nes daugeliu atveju apie smurtą nėra nepranešama, moterys patiria nuolatines emocines, fizines bei dvasines kančias, o vyrai tęsia savo destruktyvų elgesį. Dar visai neseniai daugelyje ES valstybių narių smurtas šeimoje buvo laikomas privačiu reikalu, į kurį valstybė negalėjo daug kištis. Tik nuo 1990 m. smurtas prieš moteris tapo pagrindinių teisių interesu.

Smurto artimoje aplinkoje poveikis yra didžiulis – jis paveikia patyrusį smurtą asmenį, vaikus, kurie mato smurtą, bei visą bendruomenę. Smurtas šeimoje giliai skaudina ir gali palikti negyjančius psichologinius ir emocinius randus, turėti milžinišką įtaką ateičiai ir funkcionavimui visuomenėje. Šiai problemai įveikti yra kuriamos įvairios strategijos. Kuriamos paslaugos siekiant padėti nukentėjusiems nuo smurto šeimoje, pakeisti smurtautojo elgesio modelius. Dažniausiai šios paslaugos yra teikiamos kiekvienai į smurtą šeimoje įtrauktai šaliai atskirai. Retai dirbama su visa šeima. Realybė ta, kad yra skeptikų, netikinčių, kad reikia dirbti su smurtautojais, manančių, kad jie turi būti tik baudžiami ir atskiriami nuo nukentėjusiųjų. Tačiau yra įrodymų, kad pagalba abiem partneriams duoda naudos. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje „Smurto šeimoje intervencijos projektas“ vykdo programą, kurioje dirbama su smurtautojais, moterimis ir vaikais, patyrusiais smurtą. Jos rezultatai rodo, kad smurto pasikartojimo atvejų sumažėjo 89%. Taip pat sumažėjo fizinio ir emocinio smurto dažnumas ir sunkumas, kai kurie vyrai visiškai nustojo naudoti fizinį smurtą (70% moterų pranešė, kad po įsitraukimo į programą daugiau nepatyrė smurto), padidėjo moterų ir vaikų saugumas (pavyzdžiui, 78% socialinių darbuotojų, į kuriuos buvo kreiptasi, nurodė, kad vaikai yra saugesni), vaikai gali saugiai gyventi savo šeimose, o ne valstybės globoje. Taigi, esame įsitikinę, kad norint turėti tvirtus, ilgalaikius rezultatus būtina dirbti ne tik su nukentėjusiais nuo smurto, bet ir smurtautojais. Tačiau, norint teikti kokybišką kompleksinę pagalbą, būtina tobulinti suaugusiųjų švietėjų, dirbančių šioje srityje, kompetenciją.

Šiam iššūkiui spręsti subūrėme partnerius, turinčius skirtingą patirtį. VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras, kuris yra projekto koordinatorius, regioniniu lygiu įgyvendina programą „Smurtinio elgesio mažinimas“. Šios programos tikslas – įvairių intervencijos modelių pagalba pakeisti destruktyvų vyrų elgesį bei agresyvias reakcijas, ir tokiu būdu padėti apsaugoti nukentėjusius asmenis nuo pasikartojančios agresijos. Partneriai iš Islandijos „Solstafir“ konsultuoja, teikia paramą moterims, patyrusioms smurtą šeimoje, nukentėjusioms nuo seksualinės prievartos. Organizacija turi metodiką bei įrankius padėti nukentėjusiosioms atgauti savo buvusį stiprumą. Partneriai iš Švedijos BIIA resursų centro taip pat dirba su vaikais, patyrusiais smurtą šeimoje. Folkenuniversitetet (FU) iš Norvegijos rengia mokymo programas suaugusiesiems. Partneriai sujungs savo patirtį ir sukurs programą, skirtą suaugusiųjų švietėjams, kurie dirba arba ateityje dirbs su smurtautojais, jų aukomis ir vaikais, kurie matė, patyrė smurtą šeimoje.